Kiekviena diena ateina su savo džiaugsmais, iššūkiais, netikrumu ir viltimi. Tačiau per dažnai mes prabėgame pro ją sustojimo. Būtent todėl dienos apmąstymai yra tokie svarbūs.
Tai nėra tik graži praktika. Tai dvasinis kvėpavimas. Tai akimirka, kai žmogus sustoja ir leidžia Dievui pažvelgti į savo širdį.
Dienos apmąstymai padeda ne tik suprasti, kas įvyko išorėje, bet ir tai, kas vyko viduje.
Kur buvo ramybė. Kur gimė nerimas. Kur širdis tapo minkštesnė. Kur jai dar reikia augti.
Kas yra dienos apmąstymai katalikų tradicijoje?
Katalikiškoje dvasinėje praktikoje dienos apmąstymai yra sąmoningas grįžimas į savo dieną Dievo akivaizdoje. Tai labai artima sąžinės apyskaitai, tačiau dar švelnesnė forma, skirta ne tik klaidoms, bet ir Dievo veikimo atpažinimui.
Bažnyčia moko, kad Dievas kalba ne tik per Šventąjį Raštą, bet ir per mūsų kasdienybę. Dienos apmąstymai padeda išgirsti šį tylų Dievo balsą.
Tai nėra savęs teisimas. Tai kitokia laikysena: „Viešpatie, parodyk man, kur buvai su manimi šiandien.“
Šiuolaikinis pasaulis pilnas triukšmo. Telefonai, naujienos, socialiniai tinklai, darbiniai rūpesčiai. Visa tai pamažu nutildo vidinį balsą.
Dienos apmąstymai grąžina žmogų namo – į savo širdį.
Jie padeda:
Pastebėti Dievo malones
Atpažinti savo silpnumus be nevilties
Mokytis dėkingumo
Atsiverti pokyčiui
Auginti tikėjimą kasdienybėje
Žmogus, kuris praktikuoja dienos apmąstymus, pamažu pradeda gyventi ne paviršiumi, bet giluma.
Kodėl dienos apmąstymai tokie svarbūs tikinčiojo gyvenime?
Dienos apmąstymai nereikalauja sudėtingų formulių. Jie reikalauja tylos ir nuoširdumo.
Paprastas metodas:
Trumpai nuraminti kvėpavimą
Prisėsti ar atsiklaupti tyliai
Peržvelgti dieną mintyse
Paklausti savęs: ar jaučiau Dievo buvimą?
Padėkoti už gerus momentus
Patikėti sunkumus Dievui
Net penkios minutės gali būti labai galingos.
Dienos apmąstymai per Evangelijos šviesą
Labai gražu, kai dienos apmąstymai jungiami su Evangelijos žodžiais. Tą pačią dieną perskaityta Evangelija tampa veidrodžiu, leidžiančiu pamatyti savo širdį.
Pavyzdžiui:
Ar šiandien mylėjau artimą taip, kaip mokė Jėzus?
Ar atleidau tiems, kurie mane įskaudino?
Ar pasitikėjau Dievu, kai buvo sunku?
Evangelija tampa ne teorija, o gyvenimo realybe.
Nuostabu, kai dienos apmąstymai tampa šeimos dalimi. Net labai paprasta forma – kai šeima vakare trumpai pasidalina:
Už ką šiandien nori padėkoti?
Kas buvo sunkiausia?
Už ką norime pasimelsti?
Tokie pokalbiai kuria tikrą dvasinę bendrystę. Vaikai išmoksta matyti Dievą savo kasdienybėje.
Dienos apmąstymai sunkiais gyvenimo etapais
Yra laikas, kai dienos apmąstymai tampa tikru išsigelbėjimu. Ligos, netektys, nusivylimai, baimės – visa tai spaudžia žmogaus širdį.
Tokiais laikais dienos apmąstymai nėra ilgi. Jie yra paprasti:
Viešpatie, buvo labai sunku
Padėk man nepalūžti
Parodyk man šviesą
Ir net toks paprastas kreipinys palaiko gyvybę širdyje.
Pradžioje dažnai būna sunku prisiversti. Tačiau padeda paprasti dalykai:
Pastovus laikas vakare
Tylos sukūrimas namuose
Telefonų atidėjimas į šalį
Trumpas, bet reguliarus sustojimas
Svarbiausia ne idealiai, o kasdien.
Dienos apmąstymai ir šventųjų pavyzdys
Daugybė šventųjų pabrėžė kasdienio vidinio gyvenimo svarbą. Šv. Ignacas Lojola ypatingai skatino kasdienę sąžinės apyskaitą, kuri labai artima dienos apmąstymams.
Šventieji suprato, kad be šios praktikos tikėjimas tampa paviršinis. Su ja – jis tampa gyvas.
Kai žmogus kasdien grįžta į savo širdį su Dievu, jo gyvenimas keičiasi. Ne staiga, bet tikrai. Jis pradeda gyventi sąmoningiau. Jautriau. Giliau.
Dienos apmąstymai tampa tiltu tarp kasdienybės ir amžinybės.
Jei šiandien dar neskyriai laiko tyliai pažvelgti į savo dieną, padaryk tai dabar. Net kelios minutės gali tapti didžiule malone tavo širdžiai. Parašyk komentaruose, ar praktikuoji dienos apmąstymus.
