Šventoji Sekminių Dvasia vėl ir vėl nužengia ant tikinčiųjų bendruomenės, suvienydama juos ir kartu atskleisdama jų skirtingas dovanas. Tai ypač ryškiai matyti Ispanijos baske Ignace Lojoloje, gimusio 1491 metais.
Jo gyvenimas ir Jėzuitų ordino pradžia tampa gyvu Sekminių vėjo veikimo ženklu.
Jo artimas bičiulis ir sekretorius Jeronimas Nadalis apie Ignacą liudijo, kad šis „su nuolankiu džiaugsmu leidosi Dievo vedamas nežinomu keliu“. Ši mintis gražiai atveria tai, ką matome filme: Šventosios Dvasios nuotykį, lydėjusį Ignacą nuo pirmųjų atsivertimo akimirkų iki pat ordino įkūrimo.
Dvasia nuosekliai formavo jo širdį, žingsnis po žingsnio vedė jį į misiją, kuri šiandien, praėjus daugiau nei 450 metų po jo mirties, įkvepia tūkstančius jėzuitų visame pasaulyje.
Dievas įsiterpė į Ignaco troškimą sekti vargingą, nusižeminusį Kristų ir per vizijas, įvykius, Šventąjį Raštą bei Bažnyčios mokymą pamažu formavo jo dvasingumą.
Tai buvo kelias, kuriame vienas vidinis perkeitimas vedė į kitą, kol galiausiai gimė Jėzaus draugija – dovana visai Bažnyčiai.
