Išpažintis yra vienas gražiausių ir giliausių Katalikų Bažnyčios sakramentų. Tai ne kaltinimas, ne gėdos akimirka, o susitikimas su Dievo gailestingumu.
Kai žmogus ateina išpažinties, jis ne tik išsako savo nuodėmes – jis sugrįžta į Tėvo glėbį.
Jėzus pats įsteigė šį sakramentą, sakydamas apaštalams: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos“ (Jn 20,19-29). Todėl išpažintis nėra žmogiška tradicija – tai dieviška dovana.
Tačiau daugeliui žmonių kyla klausimas: kaip atlikti išpažintį? Ką sakyti? Kaip pasiruošti? Ko vengti? Šis straipsnis skirtas padėti atlikti išpažintį ramiai, tvirtai ir suvokiant jos prasmę.
Kaip atlikti išpažintį žingsnis po žingsnio
Išpažintis turi aiškią, Bažnyčios tradicijoje nusistovėjusią formą. Kiekvienas tikintysis gali ja vadovautis.
1. Sąžinės apyskaita – tylus žvilgsnis į širdį
Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis. Reikia ramiai peržvelgti savo gyvenimą, mintis, žodžius ir darbus. Padeda:
Trumpa malda
10 Dievo įsakymų
Evangelijos žodžiai
Kasdieniai prasižengimai
Sąžinės apyskaita nėra savęs plakimas, bet atviras pokalbis su Dievu: „Viešpatie, parodyk man tiesą apie mane.“
2. Nuoširdus gailestis
Be gailesčio nėra tikros išpažinties. Gailestis gali būti:
Iš meilės Dievui
Iš baimės nuodėmės pasekmių
Iš troškimo pasikeisti
Svarbiausia – nuoširdumas. Dievui reikia ne tobulumo, bet tikros širdies.
3. Nuodėmių išsakymas kunigui
Atėjęs į išpažintį žmogus dažniausiai atsiklaupęs arba atsisėdęs sako:
„Garbė Jėzui Kristui. Paskutinį kartą išpažinties buvau… (mėnuo, savaitė, metai). Nuo tada nusidėjau…“
Svarbu:
Kalbėti aiškiai
Nemeluoti
Neatpasakoti kitų žmonių nuodėmių
Neužmaskuoti savų
Neišsigąsti, jei kunigas paklaus papildomai
Kunigas nėra teisėjas – jis yra Dievo gailestingumo tarnas.
4. Kunigo patarimas ir atleidimas
Kunigas gali pateikti trumpą pamokymą. Po to jis suteikia išrišimą, sakydamas:
„Aš tave išlaisvinu iš tavo nuodėmių, Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.“
Tai yra akimirka, kai žmogaus siela nuplaunama.
5. Atlika – malda ar geras darbas
Maldos forma
Dėkingumo ženklas
Širdies nukreipimas teisingu keliu
Kas dažniausiai trukdo atlikti išpažintį?
Daug žmonių vengia išpažinties, nes:
Gėdijasi
Bijosi būti nesuprasti
Nežino, ką sakyti
Jaučia, kad nuodėmės per didelės
Seniai buvo išpažinties
Kunigai visada primena: nėra tokios nuodėmės, kurios Dievas negalėtų atleisti. Išpažintis nėra apkaltinimas – tai išlaisvinimas.
Išpažintis po ilgų metų
Jei žmogus nebuvo išpažinties daug metų, tai yra reta, bet labai graži malonės akimirka. Kunigai tokias išpažintis priima su didžiausia kantrybe ir meile. Viskas prasideda nuo žodžių:
„Tėve, ilgai nebuvau išpažinties. Padėkite man.“
Ir Dievas pradeda gydyti.
Dažniausios žmonių klaidos išpažintyje
Išvardijame tik tai, kad būtų lengviau jų išvengti:
Nuodėmių nutylėjimas
Kitų žmonių kaltinimas
Per daug detalių
Nuoširdumo trūkumas
Traktavimas kaip formalumo
Dievui nereikia ataskaitos – Jam reikia tiesos ir širdies.
Kuo išpažintis skiriasi nuo pokalbio su Dievu namuose
Namuose žmogus gali melstis, bet vienintelis būdas, kuriuo Jėzus įsteigė nuodėmių atleidimą, yra išpažintis per kunigą. Tai sakramentas, ne psichologinis pasikalbėjimas.
Per išpažintį žmogus realiai patiria:
Nuodėmių panaikinimą
Sielos gydymą
Ramybę
Aiškų atleidimą iš Dievo
Tokios malonės nepakeičia jokia savarankiška malda.
Jei seniai buvai išpažinties – nebijok. Dievas tavęs laukia. Išpažintis nėra skirta tobuliesiems, bet tiems, kurie nori vėl gyventi šviesoje. Parašyk komentaruose, ar išpažintis tau kada nors tapo tikru išlaisvinimu.
Šaltiniai
https://en.wikipedia.org/wiki/Penance_in_the_Catholic_Church
