Kazimiero litanija gimė ne triukšme, o tylioje Bažnyčios atmintyje, kaip atsakas į šventumo ilgesį, kuris Lietuvoje niekada nebuvo tik teorinis.
Ši litanija nėra vien istorinė relikvija. Ji ir šiandien kalba apie tai, kas sunkiausia ir svarbiausia: tyrumą, ištikimybę sąžinei, tarnystę be išskaičiavimo. Todėl Kazimiero litanija išlieka aktuali ne tik liturgijoje, bet ir žmogaus vidiniame gyvenime.
Kazimiero litanija – tai malda, skirta šventajam Kazimierui, Lietuvos ir jaunimo globėjui, karalaičiui, kuris pasirinko ne valdžią, o šventumą. Litanijos forma Bažnyčioje visada turi ypatingą paskirtį: tai kartojamas šauksmas, kuriame žmogus ne tiek kalba, kiek leidžia tiesai jį formuoti.
Kazimiero litanijoje kiekvienas kreipinys atskleidžia ne tik šventojo dorybes, bet ir kryptį, į kurią kviečiamas pats besimeldžiantis. Tai malda, kuri ugdo ne emociją, o laikyseną.
Kazimiero litanija
Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Kristau, išgirsk mus!
Kristau, išklausyk mus!TĖVE, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
SŪNAU, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
ŠVENTOJI DVASIA, Dieve, pasigailėk mūsų!
ŠVENTOJI TREJYBE, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!ŠVENTASIS KAZIMIERAI, melski už mus!
Angeliškasis jaunuoli, melski už mus!
Dievo meilės žibury, melski už mus!
Ištvermingasis Kristaus sekėjau, melski už mus!
Uolusis Marijos garbintojau, melski už mus!
Gražiausių dorybių gėlyne, melski už mus!
Nuolatinės maldos brangintojau, melski už mus!
Maldos ir darbo jungėjau, melski už mus!
Pasninkų ir santūros mylėtojau, melski už mus!
Skaistusis nekaltybės karžygy, melski už mus!
Jaunatviškos skaistybės mokytojau, melski už mus!
Didysis artimo mylėtojau, melski už mus!
Švelnusis prislėgtųjų guodėjau, melski už mus!
Dosnusis našlių šelpėjau, melski už mus!
Jautrusis našlaičių tėve, melski už mus!
Tikroji paliegėlių viltie, melski už mus!
Tikėjimo palaikytojau, melski už mus!
Bažnyčios ir valstybės taikintojau, melski už mus!
Tiesos ir teisingumo vykdytojau, melski už mus!
Krikščioniškosios drausmės atstove, melski už mus!
Nuostabios išminties vyre, melski už mus!
Pavyzdy pasaulio galiūnams, melski už mus!
Mūsų Bažnyčios papuošale, melski už mus!
Mūsų Tėvynės užtarėjau, melski už mus!
Garbingasis Lietuvos sūnau ir globėjau, melski už mus!
DIEVO AVINĖLI, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
pasigailėk mūsų!
MELSKI UŽ MUS, šventasis Kazimierai,
Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
MELSKIMĖS.
Dieve, Tu šventąjį Kazimierą stiprinai ištvermės dorybe tarp karaliaus dvaro malonumų ir pasaulio vilionių. Jam užtariant, padėk ir visiems savo tikintiesiems neprisirišti prie žemės ir pastoviai siekti dangaus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Litanijos teologinė prasmė
Šv. Kazimieras gimė XV amžiuje karališkoje aplinkoje, tačiau jo gyvenimas tapo tylia priešprieša pasaulio logikai. Jis sąmoningai atsisakė politinės galios, prabangos ir ambicijų. Tai nėra romantizuota istorija. Tai sprendimas, kuris kainavo.
Kazimiero litanija būtent todėl tokia stipri – ji gimė iš realaus gyvenimo pasirinkimų. Šventasis Kazimieras tapo pavyzdžiu, kad šventumas nėra atsiskyrimas nuo pasaulio, bet drąsa gyventi jame pagal Evangeliją.
Litanija Bažnyčios tradicijoje nėra informacinis tekstas. Tai maldos forma, kuri veikia per kartojimą. Kartojimas čia nėra tuštuma – tai gilinimas. Kiekvienas „melskis už mus“ tampa širdies mokykla.
Kazimiero litanija:
- ugdo nuolankumą
- moko ištikimybės skaistumui ir sąžinei
- primena, kad šventumas įmanomas bet kuriame gyvenimo luome
- formuoja vidinę discipliną
Tai ypač svarbu laikais, kai tikėjimas dažnai redukuojamas iki jausmo ar nuomonės.
Šventojo Kazimiero gyvenimas ir litanija tiesiogiai siejasi su Evangelijos dvasia. Jėzus aiškiai nubrėžia vertybių kryptį:
„Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“ (Mt 6,21).
Kazimiero pasirinkimas rodo, kad lobis gali būti ne valdžia, o ištikimybė Dievui. Litanijoje kartojamas šaukimas padeda šią tiesą ne tik suprasti, bet ir įsisąmoninti.
Kitoje vietoje Jėzus sako:
„Kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs“ (Mk 8,34).
Kazimiero litanija tampa būdu šį išsižadėjimą apmąstyti be dramos, be savęs smerkimo, bet su vidine ramybe.
Kodėl Kazimiero litanija svarbi Lietuvai?
Šv. Kazimieras nėra abstraktus šventasis. Jis yra lietuviškos krikščionybės veidas. Todėl Kazimiero litanija veikia ne tik individualiai, bet ir bendruomeniškai.
Ji:
- jungia tikėjimą ir tautinę tapatybę be ideologijos
- primena, kad valstybės stiprybė prasideda nuo sąžinės
- ugdo tylų pasipriešinimą moraliniam nuosmukiui
Neatsitiktinai ši litanija ypač kalbama per valstybines ir bažnytines šventes. Ji primena, kad laisvė be vertybių tampa tuščia.
Kazimiero litanija nėra skirta tik oficialioms progoms. Ji ypač gili asmeninėje maldoje, kai žmogus ieško krypties, vidinio stabilumo, apsisprendimo.
Ypač tinka:
- jaunimui, ieškančiam tapatybės
- šeimoms, ugdančioms vaikus
- valstybės tarnautojams ir lyderiams
- visiems, kuriems svarbi sąžinė ir atsakomybė
Ši litanija moko melstis ne už sėkmę, o už ištikimybę.
Šiuolaikinis žmogus gyvena greitai, fragmentiškai, nuolat vertindamas save per rezultatus. Kazimiero litanija veikia priešinga kryptimi. Ji grąžina prie esminių klausimų: kam gyvenu, ką renkuosi, kas mane veda.
Ji nesiūlo greitų atsakymų. Ji siūlo kryptį.
