Kartais žmogus stovi bažnyčioje ar savo kambario tyloje ir jaučia labai aiškiai: troškimas yra, bet galimybės nėra. Negali fiziškai priimti Eucharistijos, tačiau vidinis ilgesys niekur nedingsta. Būtent čia gimsta dvasinė komunija – viena giliausių ir kartu labiausiai neįvertintų katalikiškos maldos formų.
Malda prašant dvasinės Komunijos nėra atsarginis variantas ar silpnesnė tikėjimo forma. Tai brandi, sąmoninga širdies laikysena, kuri Bažnyčios tradicijoje gyvuoja šimtmečius ir šiandien tampa ypač aktuali.
Malda prašant dvasinės Komunijos
Malonusis Jėzau!
Tikiu, kad esi Švenčiausiajame Sakramente su savo kūnu ir siela,
su dievyste ir žmogyste.
Jame aš Tave garbinu ir myliu labiau už viską.
Ilgiuosi Tavęs! Juk Tu esi mano teisybė ir laimė, mano tikrasis gyvenimas.
Negaliu šią valandą priimti Tavęs Švenčiausiajame Sakramente;
dėl to, Jėzau, bent neregimu būdu ateik pas mane
ir pripildyk mano širdį savo šventų dovanų.
Tau, Viešpatie, atiduodu visą save.
Aukoju savo kūno ir sielos jėgas su tokiu nuoširdumu ir dėkingumu,
kaip tai daryčiau, priėmęs Švenčiausiąjį Sakramentą.
Trokštu visuomet su Tavimi būti, Tau dirbti,
Tau kentėti, Tau gyventi ir mirti.
Neleisk man, Viešpatie,
nė valandėlės nuo Tavęs atsitraukti ir Tavo malonę prarasti.
Būk man mokytojas, vadas ir globėjas visą mano gyvenimą.
Amen.
Kas yra dvasinė komunija
Dvasinė komunija – tai malda, kuria tikintysis išreiškia nuoširdų troškimą priimti Jėzų Eucharistijoje tada, kai dėl objektyvių priežasčių negali to padaryti sakramentiškai. Tai nėra vaizduotės žaidimas ar simbolinis veiksmas. Tai tikras dvasinis aktas, paremtas tikėjimu, meile ir troškimu.
Bažnyčia moko, kad Dievas nėra apribotas sakramentų fiziniu priėmimu. Jis veikia ir per troškimą. Ten, kur yra atvira širdis, ten yra Jo artumas.
Dvasinė komunija Bažnyčios tradicijoje
Dvasinės komunijos praktiką ypač skatino šventieji. Šv. Alfonsas Marija Liguoris, vienas iš pagrindinių šios maldos skleidėjų, mokė, kad dvasinė komunija gali tapti stipriu malonės šaltiniu, jei atliekama sąmoningai ir su meile.
Šventieji, kurie negalėdavo dažnai priimti Eucharistijos, praktikuodavo dvasinę komuniją net kelis kartus per dieną. Tai rodo, kad šios maldos gylis nepriklauso nuo išorinių aplinkybių, o nuo širdies būklės.
Kada ypač svarbi malda prašant dvasinės Komunijos
Malda prašant dvasinės Komunijos tampa ypatingai reikšminga šiose situacijose:
- kai nėra galimybės dalyvauti šv. Mišiose
- ligos ar senatvės metu
- persekiojimo ar ribojimų laikotarpiais
- dvasinės sausros metu
- kai širdyje yra ilgesys, bet ir daug klausimų
Ši malda leidžia tikinčiajam neatsiskirti nuo Eucharistinio gyvenimo net tada, kai išorinės aplinkybės tai riboja.
Evangelinis pagrindas
Jėzus nuolat pabrėžia vidinį santykį, o ne vien išorinį veiksmą. Jis sako:
„Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jie bus pasotinti“ (Mt 5,6).
Šis pažadas tiesiogiai kalba apie dvasinį alkį. Dvasinė komunija yra to alkio išraiška. Ji liudija, kad širdis trokšta Dievo ne iš įpročio, o iš meilės.
Kitoje vietoje Jėzus sako:
„Kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės, ir mes ateisime ir apsigyvensime pas jį“ (Jn 14,23).
Dvasinė komunija tampa šios Evangelijos eilutės praktiniu įgyvendinimu – Dievas apsigyvena žmoguje per meilę ir troškimą.
Kaip melstis dvasinę komuniją
Dvasinė komunija nėra griežtai nustatyta formulė. Tačiau malda prašant dvasinės Komunijos paprastai apima tris esminius elementus:
- tikėjimo išpažinimą
- troškimo išsakymą
- pasitikėjimą Dievo artumu
Svarbiausia ne žodžių grožis, o vidinė nuostata. Kartais pakanka vieno sakinio, kartais – ilgesnio tylos momento.
Ši malda ypač vaisinga, kai meldžiamasi lėtai, sąmoningai, leidžiant širdžiai atsiverti.
Dvasinė komunija ir vidinė tyla
Skirtingai nei daug kitų maldų, dvasinė komunija dažnai veda į tylą. Ji moko būti, o ne kalbėti. Tai viena iš priežasčių, kodėl ši malda tokia stipri šiuolaikiniam žmogui, nuolat skubančiam ir kalbančiam.
Tyla čia nėra tuštuma. Tai erdvė, kurioje Dievas veikia.
Ar dvasinė komunija pakeičia sakramentinę Komuniją
Ne. Bažnyčia aiškiai moko, kad dvasinė komunija nepakeičia sakramentinės Komunijos. Tačiau ji palaiko ryšį su Eucharistija ir stiprina troškimą ją priimti.
Tai nėra alternatyva, bet kelias, vedantis gilyn. Kai tik atsiranda galimybė, tikintysis kviečiamas sugrįžti prie sakramentinio priėmimo.
Dvasinė komunija šiandienos tikinčiajam
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame dažnai patiriamas dvasinis atotrūkis, dvasinė komunija tampa tiltu. Ji padeda išlaikyti Eucharistinį jautrumą net tada, kai tikėjimas išbandomas.
Ji moko:
- kantrybės
- pasitikėjimo
- nuolankumo
- tikro ilgesio
Tai malda, kuri formuoja širdį, o ne tik suteikia paguodą.
Kartais Dievas ateina ne per tai, ką galime padaryti, o per tai, ko nuoširdžiai trokštame. Dvasinė komunija primena, kad Jėzus nėra toli nuo žmogaus, kuris Jo ilgisi.
Jei šiandien negali priimti Eucharistijos, neleisk, kad ilgesys išnyktų. Paversk jį malda. Paversk jį dvasine komunija.
