Ar kada nors prieš išpažintį pajutote nerimą, sumišimą ar net baimę? Tai visiškai normalu.
Net ir patyrę katalikai kartais pasijunta nejaukiai prieš žengdami į klausyklą.
Tačiau išpažintis nėra apklausa ar teismas. Tai švelnus ir maitinantis susitikimas su Dievo gailestingumu.
Tai momentas, kai žmogus gali atgimti, įkvėpti lengviau ir pradėti naują gyvenimo etapą. Supratus, kaip vyksta išpažinties eiga, visas nerimas išnyksta, o širdį užlieja ramybė.
Ką reiškia išpažintis pagal Katalikų Bažnyčios mokymą
Išpažintis yra Sutaikinimo sakramentas, vienas iš septynių sakramentų, kuriuos paliko Kristus. Bažnyčia moko, kad išpažintis nėra žmogaus gėdos viešinimas – tai Dievo gailestingumo priėmimas. Evangelijoje Jėzus suteikė apaštalams galią atleisti nuodėmes, sakydamas: Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos (Jn 20, 23). Ši Kristaus dovana perduodama per apaštalinę įpėdinystę kunigams.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas pabrėžia, kad išpažintis atkuria sugriautą santykį su Dievu ir sugrąžina malonės būseną. Tai tikra dvasinė terapija, kuri gydo, stiprina ir atnaujina širdį. Daugybė šventųjų, tarp jų šv. Jonas Paulius II ir šv. Tėvas Pijus, šią malonę vadino nepakeičiama dvasinės kovos priemone.
Kaip pasiruošti išpažinčiai vidinė ramybė ir sąžinės peržvalga
Geras pasirengimas prasideda dar prieš įeinant į klausyklą. Svarbiausia – nuraminti širdį ir paprašyti Šventosios Dvasios pagalbos. Sąžinės peržvalga yra pagrindinis pasirengimo elementas. Ji atliekama ramiai, be savęs smerkimo, tarsi žvelgiant į savo gyvenimą Dievo akimis.
Klausimai, kurie padeda pasiruošti:
Ar mylėjau Dievą ir artimą?
Ar buvau sąžiningas sau ir kitiems?
Ar išvengiau sąmoningos nuodėmės?
Ar neapkalbinėjau ir nesmerkiau kitų?
Ar išpildžiau savo pareigas šeimoje, darbe, bendruomenėje?
Ar turiu neatleidimo, kuris slegia širdį?
Ar sąmoningai vengiau Mišių ar maldos?
Sąžinės peržvalga nėra savęs kritika. Ji yra tiesos žvilgsnis į save, priimant Dievo švelnumą.
Išpažinties eiga žingsnis po žingsnio
Kad išpažinties eiga būtų visiškai aiški, pateikiu ją paprastai ir suprantamai.
- Įžengiate į klausyklą arba prieinate prie kunigo.
- Persižegnoję sakote: Garbė Jėzui Kristui.
- Kunigas atsako: Per amžius.
- Pradedate sakydami: Išpažįstu savo nuodėmes. Paskutinį kartą išpažinties buvau…
- Išvardijate nuodėmes paprastai, aiškiai, be nereikalingų detalių.
- Jei kunigui reikia paaiškinimo, jis paprašys to švelniai ir ramiai.
- Kunigas paskiria atgailą. Jei ji atrodo per sunki, galite paprašyti lengvesnės.
- Kunigas suteikia išrišimą tai esminis dvasinis momentas.
- Persižegnoję atsakote: Amen.
- Išeinate ir ramiai atlikite paskirtą atgailą.
Svarbiausia ne tobula formuluotė, o atvira širdis.
Ką dažniausiai jaučia tikintieji ir kaip įveikti baimę
Daugelis tikinčiųjų patiria šiuos jausmus:
gėda dėl nuodėmių
baimė būti pasmerktam
nesaugumas, ką tiksliai sakyti
baimė, kad kunigas atpažins
nerimas po ilgos pertraukos
Tačiau reikia prisiminti: kunigas nėra teisėjas. Jie nesmerkia. Jie džiaugiasi kiekvienu sugrįžusiu žmogumi, net jei nuo paskutinės išpažinties praėjo dešimtmečiai.
Jei sakote pirmą kartą po ilgos pertraukos, galite pradėti paprastai: Tėve, labai seniai nebuvau išpažinties. Prašau padėti.
Kunigai yra specialiai apmokyti padėti, ne gąsdinti.
Ką žmogus gauna išpažinties metu dvasinės malonės
Išpažinties metu tikintysis gauna tris pagrindines malones:
Dievo atleidimą
vidinį išgydymą
stiprybę kovoti su nuodėme
Bažnyčios tėvai dažnai kalba apie tai kaip apie naują pradžią. Šv. Ambraziejus išpažintį vadino „antruoju krikštu“, atkuriant žmogaus širdį. Šv. Augustinas mokė, kad žmogus turi išpažinti nuodėmę ne dėl to, kad kristų į gėdą, bet dėl to, kad būtų išgydytas.
Kaip dažnai katalikui rekomenduojama eiti išpažinties
Oficialiai privaloma bent kartą per metus, tačiau Bažnyčia rekomenduoja gerokai dažniau – kartą per mėnesį. Tai padeda palaikyti širdies švarą, ypač tiems, kurie kovoja su nuožmiais gundymais ar pasikartojančiomis nuodėmėmis.
Šv. Jonas Paulius II sakė, kad dažna išpažintis „sustiprina valią ir švelnina širdį“. Šventieji ėjo išpažinties kas savaitę, nes tai jiems padėjo augti šventume.
Praktiniai patarimai, kad išpažintis būtų lengvesnė
Pasirinkite kunigą, pas kurį jaučiatės saugiai.
Pasiruoškite pasirašydami sąžinės peržvalgos punktus.
Melskitės prieš išpažintį, kad ir trumpai.
Neatidėkite, jei širdis kviečia.
Nesiekite „tobulos išpažinties“, svarbus čia yra tikras nuoširdumas.
Papildoma medžiaga iš katalikiškų šaltinių
Vatikano dokumentuose sakoma, kad Sutaikinimo sakramentas yra „Kristaus apkabinimas žmogui, kuris sugrįžta“.
Katekizmas mokina, kad išpažintis yra būtina sunkios nuodėmės atleidimui.
Tridento Susirinkimas patvirtino, kad išpažintis yra būtina krikščionio gyvenimo dalis.
Šv. Tėvas Pijus sakė: „Išpažintis yra sielos gydymo kambarys.“
Išpažinties eiga yra aiški, paprasta ir giliai išlaisvinanti. Tai nėra apklausa ar teismas. Tai gydanti Dievo glėbio akimirka. Supratus, kaip pasiruošti ir kaip elgtis išpažinties metu, dingsta visi nereikalingi nerimai. Dievas laukia kiekvieno žmogaus su atvira širdimi.
Išpažintis yra tikras dvasinis atgimimas. Jei jaučiate svorį širdyje, šiandien gali būti ta diena, kai Dievas jus pakvies į naują gyvenimo etapą. Nebijokite. Tiesiog ženkite žingsnį. Kunigas padės, o Dievas atleis. Pasidalinkite komentaruose savo patirtimi su išpažintimi ir įkvėpkite kitus drąsiai sugrįžti.
DUK
- Ar kunigas gali papasakoti mano nuodėmes?
Ne. Išpažinties paslaptis yra absoliuti. - Ar galiu eiti išpažinties, jei labai seniai nebuvau?
Taip. Kunigas padės ir paaiškins visą eigą. - Ar reikia išvardyti visas nuodėmes?
Sunkias nuodėmes būtina išvardyti, lengvos gali būti išsakomos bendriau.
Šaltiniai:
Catechism of the Catholic Church
https://www.vatican.va/archive/ENG0015/_INDEX.HTM
Vatican.va about the sacrament of penance
https://www.vatican.va/archive/ccc_css/archive/catechism/p2s2c2a4.htm
Catholic Encyclopedia Confession
https://www.newadvent.org/cathen/11618c.htm
Catholic Answers Confession Guide
https://www.catholic.com/tract/guide-to-confession
Wikipedia Penance
https://en.wikipedia.org/wiki/Sacrament_of_Penance
