Popiežius Leonas XIV nusileido Ankaroje ir oficialiai pradėjo savo pirmąją apaštališkąją kelionę, kuri jau dabar vadinama viena svarbiausių šio pontifikato istorijoje.
Skrisdamas lėktuvu ir kalbėdamas su žurnalistais, Šventasis Tėvas aiškiai įvardijo šios kelionės esmę: vienybė ir taika. Ne tik krikščionims. Visam pasauliui.
Šios kelionės kryptis simbolinė ir gili: Turkija ir Libanas, Rytų ir Vakarų susitikimo taškai, tikėjimo ir karo Paženklintos žemės, vietos, kuriose šiandien ypač reikalinga viltis.
Kodėl ši kelionė pakeis Bažnyčios istoriją?
Pirmoji kelionės dalis vyksta Turkijoje. Čia Leonas XIV dalyvaus Nikėjos Susirinkimo 1700 metų sukakties minėjime. Būtent čia prieš 1700 metų gimė tikėjimo išpažinimas, kuris iki šiol jungia milijardus krikščionių visame pasaulyje.
Lėktuve duodamas interviu, Popiežius pasakė, kad ši sukaktis pirmiausia yra vienybės žinia. Vienybės tarp krikščionių, bet taip pat ir tarp tautų.
Jo žodžiais: pasaulis šiandien alksta tiesos ir harmonijos. Ir būtent tai yra atsakas į skilimus, konfliktus ir neteisybę, kuri šiandien skaudina žmoniją.
Antroji kelionės žinia: taika vietose, kurias drasko karas
Po Turkijos Leonas XIV vyks į Libaną – šalį, kuri dešimtmečius gyvena karo, prievartos ir baimės šešėlyje. Tai nėra diplomatinė išvyka. Tai sąmoningas sprendimas eiti prie atvirų žaizdų.
Jis aiškiai pasakė:
„Aš noriu nešti ir skelbti taiką.“
Tai ne teorija. Tai asmeninis jo pontifikato stuburas nuo pirmųjų dienų. Jau per pirmuosius šešis mėnesius jis parodė, kad taika jam nėra tik žodis. Jis tiki, kad žmonės gali gyventi kartu. Kad galima būti broliais ir seserimis nepaisant religinių ir kultūrinių skirtumų.
Vatican News redakcijos direktorius Andrea Tornielli pabrėžia, kad pirmoji kelionės dalis tiesiogiai susijusi su Bažnyčios žaizdomis.
Jis sako:
Vienybė yra kelionės esmė. Neįmanoma kalbėti apie Nikėjos Susirinkimą ir nutylėti suskilusios Bažnyčios žaizdos. Ši žaizda kraujuoja iki šiol. Pastaraisiais metais atsirado naujų skilimų.
Grįžimas prie laikų, kai Bažnyčia buvo vieninga, yra vilties ženklas. Tai kvietimas nepasiduoti susiskaldymui.
Keliaudamas į karą palytėjusias žemes, Popiežius neša ne ginklus, o šviesą
Antroji kelionės dalis veda Leoną XIV į regioną, kur prarasta daugybė gyvybių. Ypač civilių. Ypač vaikų.
Tornielli rašo:
Popiežius, pradėjęs savo pontifikatą Jėzaus žodžiais „Ramybė jums“, dabar vyksta į tautas, kurios dešimtmečius nepažino taikos. Jis vyksta nešti savo beginklį liudijimą ten, kur dar girdisi bombų dundesys.
Jis važiuoja ne tam, kad palaikytų karo pusę, o kad drąsiai pasakytų: karas nėra neišvengiamas. Neapykanta nėra neišgydoma. Smurtas nėra išeitis.
Ypatingas dėmesys skiriamas vietos krikščionims, kurie vis dažniau svarsto palikti savo gimtąsias žemes. Popiežius nori jiems priminti: jų buvimas šiose žemėse yra svarbus, jų liudijimas apie brolybę ir taikų sugyvenimą yra gyvybiškai reikalingas pasauliui.
Kelionė prasidėjo Padėkos dieną Jungtinėse Valstijose. Tai yra nacionalinė šventė Amerikoje. Leonas XIV yra pirmasis popiežius iš JAV istorijoje, ir jis šią dieną pavadino „gražia“.
Skrydžio metu žurnalistai jam įteikė tradicinį amerikietišką moliūgų pyragą, taip pat beisbolo lazdą ir sportinę aprangą. Šis momentas tapo šiltu simboliu: paprastas, žmogiškas gestas pasaulinių lūžių fone.
