„Ramybė jums. Beginklės ir nuginkluojančios taikos link“ – tokia tema pasirinkta 2026 m. sausio 1-ąją minėsimai LIX Pasaulinei taikos dienai. Šiai progai skirtą žinią popiežius Leonas XIV paskelbė ketvirtadienį, gruodžio 18 dieną.
Popiežius primena, kad prisikėlusio Kristaus žodžiais „Ramybė jums“ jis kreipėsi į viso pasaulio žmones jau savo išrinkimo vakarą. „Tą patį noriu pakartoti ir šiandien, – rašo Leonas XIV. – Kristus mums dovanoja taiką, kuri nėra ginkluota, bet pati nuginkluoja: nuolankią, ištvermingą ir tikrą. Kristus pats yra mūsų taika.“
Ši taika, pasak popiežiaus, tampa regima daugybės liudytojų gyvenimuose, per kuriuos Dievas ir šiandien veikia pasaulyje, net tamsiausiais laikais skleisdamas šviesą.
Leonas XIV pažymi, kad šviesos ir tamsos priešprieša nėra vien biblinis simbolis – tai ir mūsų laikų realybė. Dabartiniai sukrėtimai rodo, jog žmonija gali pamiršti šviesą, pasiduoti baimei, iškreiptam tikrovės suvokimui ir dalinėms tiesoms.
Tokiose pasaulio vizijose nebelieka nei vilties, nei gebėjimo matyti kito grožį, nei pasitikėjimo Dievo malone, kuri tyliai, bet nuolat veikia net sužeistose širdyse.
Popiežius kreipiasi į visus – tiek tikinčiuosius, tiek tuos, kurie mano neturintys tikėjimo dovanos. Jis kviečia atsiverti taikai, priimti ją kaip realybę, o ne laikyti nepasiekiamu idealu. Taika, pabrėžia Leonas XIV, yra ir kelias, ir jau dabar duota dovana. Nors ji dažnai susiduria su vidiniais ir išoriniais prieštaravimais, nors jai gresia pasaulio audros, ją reikia saugoti, prisimenant tuos, kurie savo gyvenimu ją liudijo.
Popiežius atkreipia dėmesį, kad daugelio žmonių širdys šiandien pasirengusios taikai, tačiau neretai juos apima bejėgiškumas stebint vis sudėtingesnius ir sunkiau suvokiamus įvykius. Kai taika suvokiama tik kaip idealas, atsiranda nusivylimas arba net klaidingas įsitikinimas, jog ją galima pasiekti karu.
Didelė žinios dalis skiriama dabartinei geopolitinei situacijai. Leonas XIV kritiškai vertina sparčiai augančias karines išlaidas, kurios dažnai pateikiamos kaip neišvengiama būtinybė. Jis pastebi, kad šiandien nepasirengimas karui ar atsisakymas smurtu atsakyti į smurtą laikomas neatsakingumu.
Tokia logika, pasak popiežiaus, peržengia teisėtos gynybos ribas ir skatina pasaulio destabilizaciją. Jis primena, kad 2024 metais pasaulinės karinės išlaidos išaugo 9,4 proc. ir sudarė 2,5 proc. pasaulio BVP. Branduolinis ir karinis atgrasymas, anot Leono XIV, grindžiamas ne teise ir pasitikėjimu, o baime bei jėgos dominavimu.
Popiežius ragina politinius lyderius rimtai ieškoti būdų atkurti taikius santykius tarp valstybių, grįžtant prie diplomatijos, tarpininkavimo ir tarptautinės teisės. Jis apgailestauja, kad vis dažniau pažeidžiami sunkiai pasiekti susitarimai ir nepaisoma tarptautinių institucijų, o tai lemia žmogaus teisių ir orumo pažeidimus.
Klausdamas, kaip gyventi nestabilumo ir konfliktų laikais, Leonas XIV pabrėžia viltimi grindžiamų dvasinių, kultūrinių ir politinių iniciatyvų svarbą.
„Tik gerumas nuginkluoja“, – primena popiežius, atkreipdamas dėmesį, kad Dievas pats pasirinko ateiti į pasaulį kaip vaikas. Jis ragina galvoti apie vaikus, silpniausius ir pažeidžiamiausius, ir leisti, kad rūpestis jų ateitimi paliestų žmonių širdis.
Popiežius tvirtina, kad taika nėra utopija – tai kelias, reikalaujantis pastangų ir atsakomybės. Nevilčiai reikia priešintis bendryste, aktyviu pilietiniu dalyvavimu ir teisingumo siekiu. Krikščionys kviečiami aiškiai liudyti, atsiribojant nuo bet kokių bandymų pateisinti karą, smurtą ar represijas.
Gailestingumas, jautrumas kito kančiai ir vidinis atsisakymas smurto logikos yra tikrieji taikos ženklai.
Leonas XIV pabrėžia, kad iš Bažnyčios tikimasi kūrybiško pastoracinio atsako. Jis viliasi, jog ir besibaigiantis Vilties jubiliejus davė vaisių, paskatinęs daugelį žmonių pradėti savo širdies ir gyvenimo nuginklavimą, pasitikint Dievo pažadu, kurį skelbia pranašas Izaijas:
„Jis išspręs ginčus tarp tautų, išspręs daugelio žmonių bylas; jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklius medžiams genėti. Viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, nebebus mokomasi kariauti. O Jokūbo namai! Ateikite, gyvenkime Viešpaties šviesoje“ (Iz 2, 4–5).
(jm / Vatican News)
