Šeštadienį Prancūzijoje ir Ispanijoje vyko dvi beatifikacijos iškilmės, kurių metu Bažnyčia paskelbė palaimintaisiais kankinius, paaukojusius savo gyvybes per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje ir per Ispanijos pilietinį karą.
Paryžiaus Dievo Motinos katedroje beatifikacijos Mišioms vadovavo Liuksemburgo arkivyskupas kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas. Jų metu palaimintaisiais buvo paskelbti 50 prancūzų, karo metais nužudytų arba mirusių nuo išsekimo ir ligų Vokietijoje.
Tarp naujųjų palaimintųjų – kunigas Raymond’as Caré, vienuolis brolis Gérard’as-Martinas Cendrier, seminaristas Roger Vallée, katalikas pasaulietis Jeanas Mestre’as ir dar 46 jų bendražygiai.
Tai jauni kunigai, vienuoliai, seminaristai, skautai ir Katalikų veikimo judėjimo nariai, atsiliepę į Paryžiaus arkivyskupo kardinolo Emmanuelio Suhard’o kvietimą slapta padėti į Vokietiją priverstiniams darbams išsiųstiems prancūzų darbininkams, juos broliškai ir dvasiškai palaikyti.
1943 metais daugelis jų buvo suimti, patyrė kankinimus, kai kurie buvo nužudyti, o kiti mirė kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose.
„Karų ir nežmoniškų žiaurumų sūkuryje šie kankiniai savo broliams liudijo neišsenkančią Dievo meilę ir gailestingumą. Net koncentracijos stovyklų pragare jie gebėjo sukurti tarsi mažas rojaus erdves, kur meilė stiprino drąsą, gydė širdžių žaizdas, skleidė viltį ir taiką“, – sakė kardinolas Hollerichas per beatifikacijos Mišias.
Tuo pat metu Ispanijos Chaeno mieste beatifikacijos iškilmėms vadovavo Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas kardinolas Marcello Semeraro. Čia palaimintaisiais paskelbti kunigas Emanuelis Izquierdo Izquierdo ir 58 jo bendražygiai bei kunigas Antonio Montañés Chiquero ir 64 bendražygiai.
Visi jie – kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai tikintieji – buvo nužudyti iš neapykantos katalikų tikėjimui ir Bažnyčiai per Ispanijos pilietinį karą Andalūzijoje 1936–1937 metais.
„Kankinystė yra aukščiausias krikščioniškojo tikėjimo liudijimas, nes ji išreiškia visišką meilę Kristui ir broliams bei seserims, kančią paversdama išganymu, o pralietą kraują – evangelizacijos sėkla“, – kalbėjo kardinolas Semeraro.
Pasak jo, kalbant apie kankinystę, neįmanoma iki galo nusakyti nei persekiotojų žiaurumo, nei kankinių vidinės stiprybės. Todėl jis priminė šv. Ambraziejaus žodžius apie šv. Agnietę: „Pavadinau ją kankine – ir tuo viskas pasakyta“.
Žvelgdami į praėjusio amžiaus krikščionis, paaukojusius savo gyvybes, iš naujo suvokiame tikrąją žodžio „kankinys“ didybę, pabrėžė kardinolas.
(Šaltinis: Vatican News)
